Įvardink pirmąjį į galvą ateinantį nenuginčijamą faktą, kuriuo vartotojai tiesiog nenori patikėti. Tokia užduotis man skamba labai paprastai. Nežinau, kiek dar medikų, rinkos profesionalų mums visiems turės pakartoti, jog saikingo odai deginimosi tiesioginiuose saulės spinduliuose ar soliariume nėra. Socialinėje erdvėje vis tiek mirga pasakymai „gaudau vitaminą D“, tik šaltuoju metų laiku šis teiginys praplečiamas papildomu žodžiu soliariumas – „gaudau vitaminą D soliariume“. Kai kurie pabrėžia, kad tai daro saikingai.
Mitas:
Saikingas pasimėgavimas soliariumu nėra taip blogai, nes savaiminio įdegio kremas taip pat kenkia mūsų odai
Statusas:
Paneigta
Turbūt patiems iki galo nėra ramu, kodėl „reklamuoja“ paslaugą, kuri kenkia. Bent jau aš, jeigu negaliu atsilaikyti nuo kenksmingos veiklos („paslystame“ mes visi), stengiuosi tai daryti tyliai ir netempti paskui save ir kitų, suprask, „viena nesąmonės tai jau nedarysiu, gal užsimanysi padaryti ją ir tu – tas, kuris mane stebi“.
Kartu su noru „gaudyti vitaminą D“ soliariume gimsta ir nauji mitai, nukreipti į odos deginimosi alternatyvas – pvz., savaiminio įdegio kremus. Šio mito atsiradimą bandau sieti su vartojimo procesu. Kartais tikrai gali būti paprasčiau 10 minučių klausantis muzikos pagulėti soliariumo „lovoje“ nei bandant atsakingai paskirstyti savaiminio įdegio kremą. Taigi geriau tegul tas kremas būna „paverstas“ kenksmingu.
Deja, bent jau kol kas nėra jokių mokslinių pagrindimų, kurie leistų nuteisti šią deginimosi alternatyvą mėgstantiems tamsios odos efektą. Savaiminio įdegio kremas vis dar yra nepalyginti geresnis sprendimas nei deginimasis soliariume ar tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tačiau labai svarbu suprasti, jog tai nėra odos puoselėjimo priemonė – tai produktas, sukurtas specialioms progoms. Medžiaga, kuri skatina mūsų paviršinį odos sluoksnį paruduoti, nėra komponentas, kuris įtraukiamas į rekomenduojamų sąrašą kasdieninei odos priežiūrai.
Paprašiau chemikės labai paprastai man paaiškinti, kaip veikia savaiminio įdegio produktai. Pavyzdys man taip patiko, kad pasidalinsiu juo ir su jumis: „Turbūt bandei kada nors perpjauti obuolį ar bulvę. Ją perpjovus ir palaikius kelias minutes galima pastebėti, kaip perpjautos puselės pradeda ruduoti dėl sąveikos su oro deguonimi. Panašiai veikia ir savaiminio įdegio kremai“.
Taigi už galimybę kremais susikurti dirbtinį įdegį turime būti dėkingi žaviai JAV mokslininkei Evai Wittgenstein, tyrinėjusiai sudėtingai skambančią medžiagą dihidroksiacetoną. Ši molekulė – pagrindinis savaiminių įdegio produktų komponentas, kuris ir suteikia mūsų odai rusvą atspalvį.
Šiai medžiagai pakliuvus ant mūsų odos įvyksta įdomi cheminės reakcija (labai panaši kaip obuolio ir bulvės pavyzdyje).
Dihidroksiacetono molekulės reakcijos su išorinio odos sluoksnio baltymu (keratinu) metu susidaro nauja rudos spalvos molekulė – pigmentas, kuris sulaikomas tam tikrais ryšiais ant odos raginio sluoksnio. O saulės šviesa (UVA, UVB, UVC) sudaryta iš skirtingos skvarbos spindulių, todėl jie skverbiasi skirtingai (skverbiasi giliai) ir veikia visus odos sluoksnius, pažeisdami odos struktūrą.
Moksliniais tyrimais patvirtinta, jog ši medžiaga nėra toksiška ir veikia tik odos paviršių, taigi kol kas tikrai nėra pagrindo manyti, jog saikingas (taigi ne kasdieninis) jos naudojimas yra pavojingas mūsų sveikatai. Savaiminio įdegio kremo sukurtas parudavusios odos efektas mažėja, nes kasdien vyksta suragėjusių odos ląstelių šalinimas (šis procesas vyksta ne tik odą plaunant vandeniu), taigi neišsigąskite, jeigu nepavyko iš pirmo karto tolygiai paskirstyti savaiminio įdegio kremo – tie netolygūs įdegio ruožai tikrai neliks amžiams.
Kodėl savaiminio įdegio priemonės nerekomenduojama naudoti kasdien? Nors pagal atliktus mokslinius tyrimus savaiminis įdegis laikomas saugiu, yra manančių, kad medžiaga turėtų būti tyrinėjama toliau. Alerginės reakcijos pasireiškia retai, ilgalaikis poveikis kol kas nėra tiksliai identifikuotas, nes ilgalaikė reakcija į šį komponentą yra itin individuali. Šiuo metu DHA (dihidroksiacetonas) galimas tik išoriniam vartojimui, rekomenduojama vengiant lūpų, ausų, nosies ir gleivinių.
Keli tyrimai parodė, kad dihidroksiacetonas naudojamas nesaikingai gali turėti poveikį odos DNR. Tačiau faktas, jog naudojant savaiminio įdegio priemones ne kasdien (norint pasigražinti specialioms progoms),Įdegęs kūnas visus metus: ar tikrai naudoti savaiminį įdegį yra saugu? jos yra saugios ir tikrai geresnė alternatyva nei tiesioginiai saulės spinduliai ar soliariumas.
Svarbu:
Atkreipkite dėmesį, kad savaiminio įdegio kremai savo sudėtyje turėtų ir odą puoselėjančių savybių (drėkinimas, maitinimas), nes dihidroksiacetonas turi polinkį odą veikti sausinančiai.